terlyčia

1 ×terlyčià (brus. цepлiцa) sf. (2) K.Būg, NdŽ, Gršl, Plng, Pln, Skd, Šts, térlyčia (1) DrskŽ, Vlk, Lš, Srj, Kč, Al, ter̃lyčia (1) Šd 1. SD42, Sut, N, [K], KŽ, Vrn, Knv, Vs, Krsn, Pv, Krok, Vg, Rdn, Als, Nv, Plt, Ms, Yl žr. 2 terlė: Aguonmalės, plačiai žinomos čerpių, maleklių, skučių ir terlyčių pavadinimais, dažniausiai būna apskritos, tiesios, į apačią siaurėjančiais šonais rš. Bliūdas su žvyru dirbtas, kur aguonas mala, bus terlyčia J. Mano motkos térlyčia da yra aguonomi trintie Kpč. Tokia térlyčia buvo rupi, kirvakočiu suki toj térlyčioj Mrs. Kanapes trinam térlyčioj, kol pasidaro kap aliejus Lp. ^ Kur dabar jį pažinsi – veidas kap térlyčia Kpč. 2. Šd, Rd, Skd toks molinis indas, puodynė pienui sukošti: Terlyčia yra puodas su plačiais nasrais del pieno J. Térlyčios – nepaliavoti zbonai, kuriuosna pieną košė Dv. Išdžiaustė ter̃lyčias ant tvoros, kad išdžiūtų Bsg. 3. prk. stora moteris: Terlyčia yra drūkta boba, t. y. vienmulė, be pargniaužo J.